M. K. Čiurlionio menų mokyklos abiturientas: kartais ateina lūžio momentas

Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos dvyliktokas Augustinas Eidukonis  skaičiuoja dienas iki balandžio pradžios, kada laikys anglų kalbos IELTS egzaminą. Vaikinui tai bus paskutinis reikiamas dokumentas studijoms Londono Karališkojoje muzikos akademijoje. Nors į prestižinę muzikų kalvę fortepijonu grojantis vilnietis įstojimo patvirtinimą gavo dar praeitų metų gruodį, atsikvėpti nėra kada. Paskolą studijoms suteiks Jungtinė Karalystė, tačiau nerimauti verčia didelės pragyvenimo išlaidos, paskatinusios paramos kreiptis į Gedimino Kuprevičiaus „Gerojo ruonio“ fondą.

Nepasidavė tėvų siūlymams

Fortepijono klavišais Augustinas susidomėjo dar vaikystėje, augdamas muzikų šeimoje. „Užaugau koncertuose ir muzika mane patraukė. Jaučiau lyg ir spaudimą – visa šeima grojo styginiais instrumentais, tad ir aš, būdamas ketverių, bandžiau groti violončele, bet visąlaik traukė fortepijonas. Tėvai kalbėjo apie kitų instrumentų perspektyvumą, mažesnę konkurenciją, tačiau tvirtai apsisprendžiau draugauti su fortepijonu“,- prisimena Augustinas.

Taip nuo pat ketverių metų amžiaus pradėjęs lankyti menų mokyklos parengiamąją grupę, po dvejų metų įstojo į pirmąją klasę. „Kaip ir kiekvienas jaunas žmogus, jei ką pradeda daryti anksti, paauglystėje išgyvena lūžį, kuris nulemia vieną ar kitą pasirinkimą. Bandžiau įsivaizduoti savo ateitį, supratau, kad negaliu jos įsivaizduoti be muzikos“,- apie pasirinkimą ateitį sieti su muziko karjera kalba jaunasis fortepijono meistras.

 

Veikla – ne tik mokykloje

Jaunajam atlikėjui laiko po pamokų užtekdavo ir džiazo improvizacijos pamokoms, ir skautų organizacijai. Vaikinas lanko Vilniaus arkikatedros jaunimo grupės susitikimus, domisi kultūriniais renginiais. Nors aplinkoje tiek daug klasikinės muzikos – abiturientas klausosi ir džiazo, kokybiškos populiariosios muzikos. „Daugelis dalykų, kuriais susivilioja kiti bendraamžiai, pavyzdžiui, naktinis gyvenimas, manęs nežavi. Pailsiu tyloje, be muzikos – pasivaikščiodamas, skaitydamas knygą arba tiesiog miegodamas, nes miego visuomet trūksta. Stengiausi ir gerai mokytis, dalyvavau Lietuvos Tūkstantmečio vaikų televizijos projekte“, - sako mokyklos mokinių tarybai priklausantis abiturientas, ir pats kuriantis muziką. Kartu su mokyklos abiturientais Augustinas parašė operos tekstą – libretą, sukūrė muziką ir pastatė operą pagal  F. Skoto Fitzgeraldo novelę „Keista Bendžamino Batono istorija“.

 

Rinkosi iš geriausių

Vaikinas įstojo ir siekia studijuoti prestižinėje Londono Karališkojoje muzikos akademijoje. Prašymą studijoms, motyvacinį laišką, rekomendacijas ir prašymo mokestį pateikęs dar pernai rugsėjį, gruodžio pradžioje menų mokyklos auklėtinis išlaikė stojamuosius egzaminus. Dieną trukusio egzamino metu reikėjo pademonstruoti ne tik muzikinius gebėjimus, bet ir savo asmenybės bruožus bei muzikos vadybos gabumus. „Buvo ir interviu su akademijos dėstytojais. Jie domėjosi bendru išprusimu, charakteriu, pomėgiais – juk ieškoma visapusiškų asmenybių. Be to, reikėjo parašyti esė, kaip organizuočiau koncertą, kokius kūrinius įtraukčiau į repertuarą“,- pasakoja Augustinas.

 

Ketverius metus trunkančios bakalauro studijos kainuoja 9000 svarų (apie 37174 Lt) per metus, tačiau Jungtinė Karalystė taip pasitiki gera savo studentų karjera, kad suteikia paskolą, kurią baigusieji turi grąžinti tik tuomet, jei neuždirbs daugiau nei apie 5000 Lt į mėnesį. Abiturientui didžiausią nerimą kelia pragyvenimo išlaidos. „Nusprendžiau kreiptis į „Gerojo ruonio“ fondą ir paprašyti bent pirmaisiais mokslo metais, 9 mėnesiams, suteikti 1000 Lt stipendiją per mėnesį bendrabučio kambario nuomai bei transporto ir maisto išlaidoms. Londone labai brangus pragyvenimas – bendrabučio nuomos kaina siekia apie 2000 Lt į mėnesį“,- sako abiturientas.

 

Tikisi dirbti Lietuvoje

Vaikino biografijoje nemaža dalyvautų konkursų ir laimėjimų. Augustinas dukart tapo Tarptautinio konkurso-festivalio „Muzika be sienų“ laureatu, dalyvavo F. Šopeno konkurse Šafarnėje, Lenkijoje, tobulinosi su įvairių šalių fortepijono meistrais Vera Nosina, Michaeliu Levinu, Andriumi Žlabiu, dalyvauja ir M. Rostropovičiaus fondo Nacionalinės moksleivių akademijos sesijose. Vienu įsimintiniausių konkursų vaikinas įvardija  pernai vykusį III tarptautinį Rosalinos Tureck J. S. Bacho jaunųjų pianistų konkursą Niujorke.

 

Augustinas pritaria, kad gimtinėje muzikams užsidirbti sunkiau nei užsienyje, tačiau nemano ten pasilikti. „Lietuvoje kultūrinis darbas nėra labai vertinamas. Nors užsienyje įsidarbinti būtų lengviau – manau grįžti į Lietuvą. Labai myliu savo šalį, norėčiau čia dirbti. Tėvai įspėjo, kad muzikos srityje aukso kalnų nesusikrausiu, bet tai nėra svarbiausia. Nereikia atsisakyti ateities svajonių dėl to, kad profesija atrodo nepaklausi. Jokiais pinigais nenusipirksi darbo, kuriuo mėgausiesi kiekvieną dieną“, - svarsto abiturientas.