Viskas prasideda nuo plastikinės dūdelės

Balandžio viduryje Rygoje vykusiame Karlo Štralio tarptautiniame fleitininkų konkurse laurus nuskynė trys lietuvaitės. Viena iš jų, Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos aštuntokė Ieva Otilija Kuprevičiūtė pelnė pirmąją vietą 15-16 m. moksleivių grupėje. Kodėl keturiolikmetei teko rungtis su vyresniaisiais ir kaip atrodo fleitininkų virtuvė iš arti, supažindina pati laureatė.

 

Nugalėjo vyresniuosius

 

I. O. Kuprevičiūtė latvių rengiamame konkurse dalyvauja jau antrus metus. Pernai fleitininkė taip pat tapo pirmos vietos laimėtoja savo amžiaus grupėje. „Kai kurie laimėję konkursus, praranda motyvaciją, užmiega ant laurų. Jie sako, kad laimėjus nebereiks stengtis, bet man tai buvo paskatinimas siekti, ko noriu. Anksčiau abejojau, ar tikrai noriu to, nes tai sunkus kelias, bet supratau, kad noriu ir tik grįžus namo ėmiau dar daugiau dirbti“,- pasakoja moksleivė.

 

Vasarą ji praleido tobulindamasi su muzikos profesoriumi, garsiu fleitininku Algirdu Vizgirda.  „Visą savaitę buvome susitelkę tik į grojimą. Grodavome po devynias, aštuonias, valandas be pertraukų, naktimis, kiek tik galėdavome“,- sako I. O. Kuprevičiūtė. Taip konkurse ji atsidūrė ir šiemet, tačiau savo amžiaus grupėje dalyvauti nebegalėjo, nes didžiausią laimėjimą jau buvo pasiekusi. „Dalyvavau kartu su vyresnėmis merginomis. Antrame konkurso ture šeši iš aštuonių varžėmės lietuviai. Grojau pirma, bet kai ėjau klausyti kitų savo draugių, supratome su mokytoja, kad galėjau pasirodyti dar geriau. Vėliau sužinojau, kad grosiu laureatų koncerte kaip pirmos vietos laimėtoja!“,- prisimena Ieva.

 

Vertindama pasirodymus ir pirmuosius iššūkius, fleitininkė sako, kad Baltijos šalių moksleiviai ruošiami skirtingai. „Latviai groja greitai ir nors techniškai atlieka viską gerai, neatsižvelgia į dinamiką, garso kokybę. Štai lietuviai turi visus tris pagrindinius atlikimo dalykus: techniką, gerą garsą ir mokėjimą išlaisvinti kūrinį – jį papasakoti garsu. Nors ir estų vaikai gerai groja, atrodo, kad lietuviai stipriausi“,- savo mokyklą vertina I. O. Kuprevičiūtė.

 

Sužavėjo instrumento spindesys

 

Fleitos garsai moksleivę užbūrė vaikystėje. Žinomų tėvų Gedimino ir Vilijos Kuprevičių dukra muziką girdėjo nuo mažų dienų, o atėjus metui palikti darželį tėvai pasiūlė M. K. Čiurlionio menų mokyklą, kurioje ji galėsianti išbandyti gabumus muzikai ir išsirinkti mėgstamą instrumentą. „Man atrodė gražu, kai grojama fleitomis, gražiai spindi pats instrumentas, todėl tai ir pasirinkau. Darželyje ruošiausi stojimams, nes norėjau stoti jaunesnė, šešerių, o šešiamečių priimti mokykla nenori, nes labai išdykę būna“,- nusišypso fleitininkė. Įstojusi ji susipažino su mokytoja Lina Baublyte, kuri fleita groti norinčiai mergaitei iš pradžių davė mažą plastikinę dūdelę.  „Daugiausia įtakos tam, kuo dabar tapau, turėjo mano mokytoja, profesorius A. Vizgirda, skyręs individualias pamokas, mano tėtis ir mama. Tėtis netgi neseniai vyko į Paryžių, kad nupirktų naują fleitą“,- sako I. O. Kuprevičiūtė.

 

Groti aštuntokė renkasi, kaip pati įvardija, skirtingus kūrinius. Ją žavi prancūzų Gabrielio Farė,  Sesilės Šaminad, Klodo Debiusi kurta muzika ir baroko stiliaus kūriniai. „Barokas iš vienos pusės atrodo nuobodus, bet kai groji ir pagaliau pastebi polifonijos ir homofonijos bruožus, kai įsiklausai, pasidaro gražu“, - sako menų mokyklos auklėtinė. Mokytojai davus šūsnį lapų su natomis jaunoji fleitininkė nešasi jas namo, išklauso įsijungusi Youtube, ir tai, kas atrodo įmanoma atlikti atsiduria moksleivės repertuare. 

 

Svarstydama, ar viską muzikoje lemia įgimtas talentas,  I.O. Kuprevičiūtė sako, kad talentas gali padėti laimėti pirmuosius konkursų turus, bet tolimesni rezultatai priklauso tik nuo įdirbio. Darbo dieną menų mokykloje praleidžianti iki vėlyvos popietės, moksleivė groja ir namie, tad iš viso per dieną fleitai skiria keturias valandas. „Savaitgaliais gyvenu ne kaip visi - stengiuosi ne išsimiegoti iki pietų, bet atsikelti septintą ryto, važiuoti į mokyklą, užsisakyti klasę ir groti iki pietų. Laisvalaikio nedaug lieka, nesibastau su draugais visą dieną mieste“, - sako aštuntokė.

 

Traukia kontrastai

Nuo aštuntos klasės I. O. Kuprevičiūtė dažnai koncertuoja su kamerinio ansamblio kvartetu ir juokaudama sako, kad jei jau kvartetas toks vykęs, tenka pasirodyti sostinės renginiuose – štai neseniai teko groti Lietuvos chemijos olimpiados atidaryme.  „Profesorius A. Vizgirda pakvietė mane į filharmonijoje vykusį koncertą „Muzika visai šeimai“. Pasitikėjo manimi, kad gerai sugrosiu. Tą sekmadienio rytą pasijutau laiminga, kad nuėjau tokį muzikinį kelią. Į koncertą susirinko tiek daug žmonių, kurie mokėjo pinigus, kad pasiklausytų muzikos“,- prisimena moksleivė. Birželį ji ruošiasi koncertuoti Klaipėdoje su džiazo trio.

 

I. O. Kuprevičiūtės tėtis įsteigė paramos fondą „Gerasis ruonis“ jauniesiems muzikams remti. Norintys prisijungti prie jaunojo talento ugdymo, gali apsilankyti Gedimino Kuprevičiaus fondo svetainėje. „Gerojo ruonio“ fondas ne tik remia autorių ar projektą, bet ir suteikia įrankį prisidėti visuomenei. Internetinėje svetainėje www.gerasisruonis.lt veikianti „Crowdfunding“ sistema leidžia atlikėjams pristatyti savo paraiškas - projektus, o visuomenė internetinių mokėjimų pagalba gali skirti lėšas patinkančiam atlikėjui ar jo projektui. Kadangi sistema rodo visus piniginius pokyčius, ji tampa ir skaidrumo įrankiu. Pagrindinis G. Kuprevičiaus fondo „Gerasis ruonis“ tikslas – burti muzikos bendruomenę, skatinti žmones pažinti jaunųjų muzikos talentų pasaulį ir remti jų veiklą.